Dolu
Tutti i torduli di l’Arestu
O Rocca, o Rocca, sò azzitatti.
A nutizia è vulata prestu
Ancu si nimu l’ha infurmati.
L’altagne un cercanu u so’ restu
Ne mancu i falchi trizinati
A bellu jugnu, in un bisestu
I nuli neri sò pasati.
Ma l’omi, l’omi ! Un sanu duve
Soni u murtoriu. E di sta cosa
Nimu s’inquieta o si scumpone
Nimu chi a lacrime t’asciuve
O Cursichella suspirosa !…
Colmu di cendera è u fucone.
Anton Francescu Filippini.